Neutral Russians and Belarusians. Swan Lake, stained with blood

When you want to find exceptions, they are always found, such as, for example, the tax systems of many countries, or the sanctions which, for some reason, are only primary and apply directly to businesses linked to Russia. A veritable animal farm, the scale of which Orwell could not even have imagined. In 2001, the West launched a war on international terrorism and Putin became its ally. With the overwhelming support of the US, Putin finally occupied Ichkeria and took revenge on the Taliban, to whom he had once lost. Now the Kremlin is fuelling terrorism in order to change the vector of support for Ukraine. And they themselves have become the biggest terrorist state of the world.,And you will not understand what year it is, is it 1984, 1939 or 1962? It often seems that everything is happening at the same time. All the Russian propaganda is working against us, it is like a game of thimbles. It was popular amongst the hucksters in the nineties, in the markets. Last year, I saw that game again, but at the Eiffel Tower. It was played by passing off propaganda as culture and sport. There is no Russian culture or sport that is not tied to propaganda. It has been this way since the beginning of the Cold War.It is now almost 700 days since a full-scale war has been waged in Ukraine, and Russian culture has been stifled for the same number of days, although the language is still used in everyday life and on the front line. But it is only a matter of time before Ukrainians universally switch to their own language. The Russian Orthodox Church is being replaced by the Ukrainian Orthodox Church, schools have switched overnight to Ukrainian education, desovietisation has begun to overtake decolonisation, which is destroying not only the surviving Lenins, but also the Pushkins.Tectonic fractures are taking place in the here and now, and the culture is trying to not only survive in the economy of war, but also actively supports the troops, in the name of a shared victory. Artists and musicians are touring the frontlines, the streets and subways of cities and shelters, amidst the sirens of alarm.,Last week, the International Olympic Committee (IOC) announced that it is allowing Russians and Belarusians to participate in the Paris Olympics. But under neutral flags (for now). This is a win for them and a loss for us. This news only outraged Eastern Europe, although it was only ordinary people here who were outraged. Unfortunately, Lithuania has long since ceased to feel like a locomotive followed by others, and often has no respect for opinion-forming Estonians or Latvians.,Russia has always used sport as a propaganda tool to expand its influence and show its greatness, and so have the communist countries of Europe in its sphere of influence, and so does semi-occupied Belarus,Before sport became a propaganda tool for the Russians, culture was already a cornerstone of the swamp empire.,The Third Reich of the Russians not only used the classics for propaganda, but also pop culture, cinema with its visions of a new order and rappers singing "Ya ruskij".,After the appearance of "Morgenstern" in Vilnius, there was a glimmer of naive hope - maybe nobody would go to this inhospitable country anymore? But we were wrong, in the spring we were visited by Viktor Shenderovich, who was diligently collecting money from his fans not to support the ZSU, but to pay the fine of the leader of the Vagner athletes, Prigozhin, who was murdering Ukrainians. Even before his arrival in Vilnius, on the Dozhd programme, he was already feeling sorry for the "innocent Russian boys" forced by Putin to shed Ukrainian blood. He paid the fine to avoid losing his large apartment in the new Arbat. A real poor oppositionist, and his luxury apartment fell three floors from the top of the building for opposing the regime. In case you did not know, this is how Putin oppresses and starves poor oppositionists.Rusen hoped that we had won, because not only in London, but also in Sacramento, the concerts of the gentleman in question had been cancelled, but we were mistaken. When the prima donna Pugacheva visited Moscow, we soon heard that her husband would be performing in several Lithuanian cities. The green light is on and propaganda money is being thrown at culture. There is no doubt about it. The good Russian Mr Galkin is supporting Ukraine by buying nappies for children, and Pugacheva is supporting him and even a country in the grip of war, but we have never found any proof. But our media trumpeted it so loudly...,Before we know it, the Belarusian band Bi-2 is announcing concerts. They are also against the war, although they have performed many times in the vastness of Muchosransk since the war began. As did Galkin. And now they are the good Russians from Israel. They speak of themselves as if there were no war in Ukraine, as if the Belarusian protesters were not still killing, as if there were no occupation of the Donbass and no annexation of Crimea. Money is the engine of their lives, and there is no doubt that, if the situation changes, they will return home to perform in the Kremlin again. An example of this is the tour of Julius Kim in Vilnius, the final stop of which is Moscow. He claims to be anti-Putin, but his Russian visa betrays the fact that he is trying to fool us.The propaganda machine, powered by billions of roubles, runs through all culture, from popular to classical,With the change of name of the Russian drama theatre, the classics of that country are permeating through other channels: the Nutcracker arrives with a Catalan company, recalling the alleged separatism there, of which Moscow was a sponsor, and the newly revived Swan Lake with the Kiev ballet. There is already a wave of indignation among public figures in Ukraine, asking how this can be happening in the country of their best friends. How can this be happening in a place where the Lithuanian language was banned and destroyed and the occupation lasted for over 300 years. The Ukrainians certainly know that after the soft power of culture comes the Russian tanks, and that playing by their rules always ends in death, to return to the Kiev ballet. It is a private initiative and business, and the name of the city has been used only for the sake of notoriety. The Odessa Ballet, which has nothing to do with that city, is also travelling around the world. Many Ukrainian ballet stars are fighting on the front line with the occupiers and are not performing. Pro-Russian artists are touring.,Russian culture must be seen as a seductive force. Killing our readiness to fight. It should have been called the Kiltour long ago. The further expansion of the Russian Kiltür as a weapon must be stopped because it is existentially important. Strict controls must be imposed on Russian speakers coming to perform. We need approval from Ukraine, confirmation from the organisers that the performers do not represent the enemy, that they are not carriers of the Kiltür. In January 2023, the Lithuanian National Opera and Ballet Theatre took the financially difficult and, for some of its fans, incomprehensible decision to stand in solidarity with Ukraine by removing all works by Russian composers from its repertoire. The precedent has already been set and all that is needed is for the same, no doubt courageous, decisions to be taken in arenas, clubs and halls, thus facilitating not only public understanding but also contributing to the cure of a collective cancer.,P. S. As I finish writing, I receive a message about another Russian.,Alexander Vasilyev, who previously denounced the SKO (the war is called a special military operation in Russia), has returned to Moscow and will now teach at Moscow State University,And here is the text of his letter to Lithuania, written in March last year:"...I am not related to the Russian leadership, I have not received any state awards, and I do not receive any support from Russia for my foundation for the preservation of my collection of antique costume and fashion history. I have never been a member of any party, I myself emigrated from the Soviet regime to France in 1982, and I have held Lithuanian citizenship for more than 20 years. I strongly oppose aggressive war and pray for the security and integrity of borders and respect for Europe's cultural heritage!",On the first day of Christmas, a post on Facebook about the "shot" child of political emigrants from Russia went viral. In the information vacuum of Christmas, the message spread widely and, hopefully, thanks to it, we will finally start a debate on the closure of Russian-speaking schools. I am concerned,Valdas Bartkevičius. Post Christmas. Russification and its consequences

Ir nesuprasi, kurie dabar metai, ar 1984-ieji, ar 1939-ieji, ar 1962-ieji? Dažnai atrodo, kad viskas vyksta vienu metu. Visa russijos propaganda veikia prieš mus, tai lyg žaidimas su antpirščiais. Jis buvo populiarus tarp aferistų devyniasdešimtaisiais, turguose. Pernai aš ir vėl tą žaidimą mačiau, tik jau prie Eifelio bokšto. Buvo žaidžiama iškišant propagandą kaip kultūrą ir sportą. Nėra rusiškos kultūros ar sporto, nesurišto su propaganda. Ir taip buvo nuo Šaltojo karo pradžios.

Jau beveik 700 dienų, kaip Ukrainoje vyksta plataus masto karas, lygiai tiek pat dienų ten dusinama rusų kultūra, nors kalba iki šiol naudojama buityje ir fronte. Tačiau tik laiko klausimas, kada ukrainiečiai visuotinai pereis prie savo kalbos. Rusų agentūrinę cerkvę keičia ukrainietiškoji, mokyklos per viena dieną perėjo į ukrainietišką švietimą, desovietizacija pradėjo vytis dekolonizaciją, kuri griauna ne tik užsilikusius leninus, bet ir puškinus.

Tektoniniai lūžiai vyksta čia ir dabar, o kultūra bando ne tik išgyventi karo ekonomikoje, bet ir aktyviai remia karius, vardan bendros pergalės. Artistai ir muzikantai gastroliuoja pafrontės zonose, miestų gatvėse ar metro ir slėptuvėse, aidint pavojaus sirenoms.

Praeitą savaitę Tarptautinis Olimpinis Komitetas (TOK) pranešė, kad Paryžiaus Olimpiadoje leidžia dalyvauti rusams ir baltarusiams. Tiesa, po neutraliomis vėliavomis (kol kas). Tai laimėjimas jiems ir pralaimėjimas mums. Ši žinia papiktino tik rytų Europą, nors ir pas mus ja piktinosi tik paprasti žmonės. Deja, bet Lietuva jaus seniai nebe tas lokomotyvas, paskui kurį seka kiti, o dažnai ir pati nebepaiso nuomonę formuojančių estų ar latvių.

Rusija visada naudojo sportą kaip propagandos įrankį savo įtakai plėsti ir didybei parodyti, taip darė ir jos įtakos zonoje esančios komunistinės Europos šalys, tai daro ir pusiau okupuota belarussija.

Prieš sportui tampant ruSSų propagandos įrankiu, kultūra jau buvo kertinis pelkynų imperijos akmuo.

Trečiasis ruSSų reichas propagandai pajungė ne tik klasiką, bet įtraukė ir popkultūros atstovus, kiną su naujos tvarkos vizijomis ir reperiais, dainuojančiais: ja ruskij.

Po „morgenšterno“ pasirodymo Vilniuje, buvo sužibusi naivi viltis – gal jau niekas nevažiuos į šią nesvetingą rusams šalį? Bet klydome, pavasarį mus aplankė Viktoras Šenderovičius, uoliai pinigus iš gerbėjų rinkęs ne ZSU paremti, o ukrainiečius žudančiam vagnerio atmatų vadui prigožinui baudai sumokėti. Dar prieš atvykstant į Vilnių per „Dožd“ programą gailėjosi „nekaltų rusų berniukų“, kuriuos lieti ukrainiečių kraują privertė putinas. Baudą minėtas ponas sumokėjo, kad neprarastų savo didžiulio buto naujajame Arbate. Tikras vargšas opozicionierius, o jo prabangus butas per tris namo aukštus nukrito už pasipriešinimą režimui. Jei nežinojote, tai taip putinas engia ir marina badu vargšus opozicionierius.

Ruseno viltis, kad laimėjome, nes minėto pono koncertai buvo atšaukti ne tik Londone, bet ir Sakartvele, tačiau apsirikome. Primadonai Pugačiovai apsilankius Maskvoje, netrukus išgirdome, kad jos vyras koncertuos net keliuose Lietuvos miestuose. Žalia šviesa įjungta ir propagandos pinigai metami į kultūrą. Nėra jokių abejonių. Gerasis rusas Ponas Galkinas remia Ukrainą, pirkdamas sauskelnes vaikams, o Pugačiova jį remia ir netgi karo talžomą šalį, tačiau įrodymų taip ir nesuradome. Bet mūsų žiniasklaida taip garsiai apie tai trimitavo…

Nespėjus atsitokėti, netrukus apie koncertus praneša ir baltarusių grupė Bi-2. Jie irgi prieš karą, nors jam prasidėjus ne sykį koncertavo muchosransko platybėse. Kaip ir Galkinas. O dabar jie gerieji rusai iš Izraelio. Ponai apie save pareiškia, lyg nebūtų karo Ukrainoje, lyg Baltarusijos protestų dalyviai iki šiol nekalėtų, lyg nebūtų Donbaso okupacijos ir Krymo ankesijos. Ar, galų gale, Ičkerijos tragedijos.

Pinigai – jų gyvenimo variklis ir net nekyla abejonių, kad pasikeitus padėčiai, jie vėl grįš namo koncertuoti Kremliuje. Tam pavyzdys – Vilniuje koncertavusio Julijaus Kimo turas, kurio galutinė stotelė – Maskva. Jis sakosi, kad yra prieš Putiną, bet rusiška viza išduoda, kad jis bando mus kvailinti.

Propagandos mašina varoma milijardais rublių, veikia per visą kultūrą, nuo populiariosios iki klasikinės.

Pakeitus rusų dramos teatro pavadinimą, tos šalies klasikų kūriniai skverbiasi kitais kanalais: Spragtukas atvyksta su Katalonijos trupe, taip primindamas tariamą separatizmą ten, kurio rėmėjas buvo maskva, o naujai atgimęs gulbių ežeras su Kijyvo baletu. Ukrainoje tarp visuomenininkų jau nuvilnijo pasipiktinimo banga, klausiama, kaip tai gali vykti jų geriausių draugų šalyje? Kaip tai gali vykti ten, kur buvo draudžiama ir naikinama lietuvių kalba, o okupacija tęsėsi virš 300 metų. Ukrainiečiai tikrai žino, kad po minkštosios jėgos – kultūros, atvažiuoja rusiški tankai, o žaidimai pagal jų taisykles visada baigiasi mirtimi.

Grįžtant prie Kijyvo baleto. Tai privati iniciatyva ir verslas, miesto vardas panaudotas tik dėl žinomumo. Po pasaulį keliauja ir Odesos baletas, kuris nieko bendro su tuo miestu neturi. Daug Ukrainos baleto žvaigždžių kaunasi fronte su okupantais ir negastroliuoja. Gastroliuoja prorusiški artistai.

Rūsų kultūrą reikia suvokti kaip mikštąją galią. Žudančią mūsų pasirengimą kovoti. Ją jau seniai reikia vadinti killtūra. Rusų killtūros kaip ginklo tolimesnę ekspansiją būtina stabdyti, nes tai egzistencialiai svarbu. Būtina įvesti griežtą kontrolę koncertuoti atvykstantiems rusakalbiams. Reikia pritarimo iš Ukrainos, organizatorių patvirtinimo, kad atlikėjai neatstovauja priešams, nėra killtūros nešėjai.

Gerų pavyzdžių jau turime. 2023 metų sausį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras priėmė finansiškai sunkų ir kai kuriems savo gerbėjams nesuprantamą sprendimą solidarizuotis su Ukraina ir iš savo repertuaro pašalino visus rusų kompozitorių kūrinius. Precedentas jau yra ir tereikia tokių pačių, be abejonės, drąsių sprendimų iš arenų, klubų ar salių, taip palengvinant ne tik visuomenės supratimą, bet ir prisidedant prie kolektyvinio vėžio gydymo.

P. S. Baigus rašyti, gaunu žinutę apie dar vieną rusą.

Aleksandras Vasiljevas, anksčiau pasmerkęs SKO (karas Rusijoje vadinamas specialiąja karine operacija), grįžo į Maskvą ir dabar dėstys Maskvos valstybiniame universitete.

O štai tekstas iš jo laiško į Lietuvą, rašytas praėjusių metų kovą:

„…nesu susijęs su Rusijos vadovybe, nesu gavęs jokių valstybinių apdovanojimų ir negaunu paramos savo fondui, skirtam senovinio kostiumo ir mados istorijos kolekcijos saugojimui iš Rusijos. Niekada nebuvau jokios partijos narys, pats 1982 m. emigravau iš sovietinio režimo į Prancūziją ir daugiau kaip 20 metų turiu Lietuvos pilietybę. Griežtai pasisakau prieš agresyvų karą ir meldžiuosi už sienų saugumą ir vientisumą bei pagarbą Europos kultūros paveldui!“