
Kultūros vingiai. (Za)pupo!
2022.02.24. Kultūros ministras Simonas Kairys parašė tekstą Facebooke:
“Joks atlikėjas iš Rusijos neįkels kojos į Lietuvą. Nesvarbu, ar koncertavęs okupuotose teritorijose, ar ne. Rusijos tautai irgi jau laikas susimastyti.
Valstybinio Vilniaus mažojo teatro direktorius informuotas, jog ryt laukiu arba aiškaus ir nedviprasmiško teatro meno vadovo R. Tumino atleidimo, arba tegul direktorius deda ant stalo savo pareiškimą išeiti iš darbo. Atsiprašau, garbusis režisierius man niekuo nesiskiria nuo girto rusų kareivio, lendančio į svetimą žemę.”
Puikūs žodžiai ir aiškiai matomas stuburas. Pasirašiau po tuo. Pasirašė ir Lietuva, nes daugumai tapo aišku, kas vyksta, kas įvyko bedainuojant Kremliaus šaukliams ant Kremliaus scenų, Raudonoje aikštėje, Lužnikų stadione.
Dar nežinojome, kad bus ne tik tokie rusiški atlikėjai, kurie prasidėjus pilno masto invazijai vis tiek važiuos į Rusiją. Dar nežinojome, kad taikos balandis virs karo simboliu iš Romos popiežiaus lūpų ir rankų. Dar nežinojome, kad rusų muzikantai moka ne tik greitai pasivogti kitų šalių dainas ir muziką, bet ir apsiversti ore, pastebėti 8 metus vykstantį karą. Pastebėjus jį daugelis prisiminė, kad jie žydai(tik sutapimas), o „Golubyje ogonki“ vyko ne Kremliuje, buvo transliuojamas ne putin-TV, bet prie Jeruzalės Raudų sienos ir rodomas MTV.
Vasario 24 pareiškimai buvo tęsiami tik formaliai. TV išjungimas – tai paprasčiausias techninis sprendimas, bet turinys liko pasiekiamas ne tik per Gariūnuose nupirktas antenas, bet ir per įvairias legalias ar piratines internetines platformas, YouTube, Tik Tok. Su tokiu slibinu net nebandoma kovoti, nors kaimynai latviai licencijavo palydovines antenas ir yra precedentų, kai realiai nubaudžiami tie, kas padeda instaliuoti rusiškus TV kanalus. Atrodo, kad kaimynams, kurie turi žymiai didesnę rusakalbių diasporą, tai daryti lengviau.
Pirmieji pilno masto invazijos metai buvo gan ramūs ir į Lietuvą nevyko rusakalbiai dainininkai ar komikai, bet užteko atvažiuoti vienam, kad ir gerajam Borisui Grebenščikovui, kaip kiti vilkolakiai suprato, kad mūsų rinkos neprarastos, kad mes ne Ukraina, kad mūsuose galioja ES įstatymai ir teisinės normos. Mus galima kvailinti toliau.
Dar daugiau Rusijos kultūros atstovų pradeda suprasti, kad būti prieš putiną yra naudinga. Ar tas buvimas kažkaip veikia likusius ten? Ogi ne, nes jie labai lengvai atšaukia senuosius savo pop ar kino dievus, be jokių skrupulų jie palaiko imperiją ir carą. Jų pasirinkimas neabejotinas, Milijonas raudonų rožių lengva ranka buvo išmestos į Z- parašos gelmes, vis dar Lietuvos pilietei Kristinai Orbokaitei koncertuojant ant didžiujų Rusijos scenų. Kol kas.
Tuo tarpu Lietuvoje veikusi „russkoje radio“ pavirto į „rodnoje“ ir toliau linksmina rusakalbius lietuvius. Dainų begalybėje niekas nebando išrinkti pelus nuo grūdų, nes tiesiog daugelis mūsų nesame klausę tos muzikos.
Rudenėjant per LRT radiją buvau trumpoje diskusijoje su LR Seimo ir kultūros komiteto nariu Vytautu Kernagiu. Jau nepamenu, kas ten buvo atvažiavęs, bet buvo šioks toks skandalas po Astos Martišiūtės straipsnio. Tuomet žadėta įsteigti komisiją, į kurios darbą įtraukti visuomenininkus, manau, mane tarp jų. Bet jau pusmetis ir jokios komisijos nėra. Kultūros ministras kaltina URM, kuri, pasak jo, neužkardo tų ne tik Izraelio piliečių atvykimo. LR Seimo kultūros komitetas pirštu rodo į ministeriją. Kaltų nėra. Idėjas galima generuoti, bet vykdomoji valdžia nesugeba jas įgyvendinti. Kaip jau matome su KAM ministro atsistatydinimo istorija, problema slypi ne tik atskirų ministerijų lygyje, bet prasideda nuo vyriausybės galvos silpnos lyderystės, kuri nesugeba suvaldyti procesų, gal nemato tame naudos ar grėsmės. Nors daugumai ukrainiečių aišku, kad Rusijos kultūra – tai toks pats ginklas. O paskui koncertus visada atrieda tankai. Visada. Pilnų salių surinkimas Vilniuje ir net Kaune parodo, kad mes vis dar imperijos įtakoje. Mes net nebandome eiti paskui Mozę. Nespėjome išeiti.
Problema, kaip minėjau, dar gilesnė – tai ne tik rusiškai dainuojantys atlikėjai, bet ir iš Vakarų atvykstantys į Maskvą su šūkiu “už taiką”. Ir tai joks paradoksas, kad putinas leidžia jiems ten koncertuoti, nes karą pradėjo ne jis, o Ukraina. Gaila, bet Vakarų atlikėjai (kartu su popiežiumi) to nežino, bet ar įstatymų nežinojimas atleidžia nuo bausmės? Panašu, kad taip, nes viskas priklauso nuo tavo socialinio statuso ir populiarumo lygio. Žymiai lengviau atšaukti LGTB+ dainininkę/ą iš Kanados, nei tikrą vyrą iš Italijos. Pupo dainuos Šiauliuose balandžio 26, o atšaukti koncerto nesinori niekam, nes jis už taiką, o LP tikrai nedainuos Kaune, nes tiesiog taip atsitiko. Nes tiesiog tai ne mūsų valdžios darbo rezultatas, bet žmonių pasipiktinimas vietoje ir laiku.
Laiko turime mažai. Laikas eiti į dykumą, bet taip patogu gulėti ant sofos. Vergija dabar atrodo kitaip, bet ar ilgai tai tęsis?
Prieš porą savaičių mirė jau minėtas dramaturgas Rimas Tuminas. Ministras pareiškė užuojautą. Ar amžiną atilsį aiškiai kalbėjo kas vyksta? Ar jis nesuprato, kas vyksta jo mylimai Rusijai užpuolus Sakartvelą, okupavus Krymą? “Suprato” poto, kai teko išvykti gydytis vėžio ir prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą ir sugrįžimas tapo neįmanomas. Privalome suprasti ir atleisti? Ne, nes jis buvo to nusikaltimo bendrininkas ir tik užpultų šalių teismai gali tai padaryti. Kada nors. Dabar reikia nugalėti tuos, kurie nupirko milijonus žmonių, dirbančių Rusijos reichui Vakaruose.
“Joks atlikėjas iš Rusijos neįkels kojos į Lietuvą. Nesvarbu, ar koncertavęs okupuotose teritorijose, ar ne. Rusijos tautai irgi jau laikas susimąstyti.”
Tai ne malda. Tai tik tušti žodžiai. Tuomet, kai buvo labai baisu ir nesimatė saulės rytuose už horizonto.
P.S. Praėjus kelioms valandoms po teksto parašymo, buvo paskelbtas Pupo pasirodymo atšaukimas. Bet vakariečių sąrašas, pernai koncertavusio Rusijoje, pildosi. Tai ir greitai į Lietuvą atvažiuosiantis Dr. Alban, dar keli senokai mano paties pamiršti atlikėjai iš 80 – 90 tujų: Joy, Arabesque (be Sandros), Fancy, Gazebo. Sąrašas tikrai nepilnas.