Apie politinį korektiškumą

Julia Navalna rašo:
Pagaliau rasime tuos, kurie kalba apie būtinybę skubiai „dekolonizuoti“ Rusiją. Per didelę mūsų šalį neva reikia padalyti į porą dešimčių mažų ir saugių valstybių. Tiesa, „dekolonizatoriai“ negali paaiškinti, kodėl reikia dirbtinai atskirti žmones, turinčius bendrą kilmę ir kultūrinį kontekstą.
Ir jie apskritai nesako, kaip tai turėtų įvykti.
Puikus Dźmitry Hurnievič atsakymas:
“Apie bendrą kontekstą. Viena iš seniausių Sibiro tautų yra tubalai. Jų liko mažiau nei 2 tūkstančiai.
SSRS jiems buvo uždrausta kalbėti savo kalba, jie turėjo kalbėti rusiškai. Kad nepamirštų gimtosios kalbos, jie slėpdavosi miške ir ja kalbėjo.
Ir dabar jie vis dar kovoja su kliūtimis mokyti gimtosios kalbos mokyklose. Jie patys leidžia žodynus ir kalbos pradmenų knygas. Jie bylinėjasi dėl aukso gavybos, nes tai blogina regiono ekologiją. Pagrindinė jų visuomeninė organizacija buvo paskelbta „užsienio agentu“. Toks bendras kontekstas. – užbaigia Dzmitrijus.
Lietuvai užtektų tų pseudo opozicionierių neremti, nes nesitikiu, jog mūsų žiniasklaida pradės kelti klausimus dėl galimo pinigų plovimo. Navalnistai pusę metų dirbo su savo botoferma Vilniuje, kad Facebook ištrintų mano padarytą tyrimą. Niekas nepradės ieškoti kaip per šiuos “geruosius” Lietuvą ir Europą bando įtakoti rossijos oligarchai.
Taip pat galite pasiskaityti apie Lietuvių bendruomenės ir jos vadovo persekiojimą Karaliaučiuje. Visas ciklas tekstų yra LRT portale.
Reikia baigti apsimetinėti, nes dabar atrodo, kad kažkokių imperinių bojarinų iš Mockvos reikalai yra svarbesni už mūsų.
Chodorkovskis – oligarchas šovinistas, kuris nenori laisvės rossijos tautoms. Tą įrodinėjau ne vienu savo tekstu.
Navalnistai – demokratijos mantijomis apsigobę imperialistai, kurie nenori laisvės rossijos tautoms. Visi karamurzos ir jašinai irgi tokie patys pasirodė.
Jų žiniasklaida gailisi ir siekia padėt “našym malčikam”; o va visokios Latyninos aiškina, jog Zelenskis nori tęsti karą, nes žino, jog pralaimės rinkimuose; visokie rossijanų reperiai Lietuvoje renka pagalbą vargšams Kursko gyventojams, bet niekada nerėmė Ukrainos laisvės.
Ar užtenka vien šreko katino akimis pasakyti: “Aš prieš Putinaaaaaaaaaaą… ar jau galiu daryti ką noriu?”
Mes ant taikos ir demokratijos lyderių pjedestalų užkėlėme politinius hedonistus, kurių didžiausi darbai yra jų pareiškimai, o realūs darbai yra “norit nuversti putiną? Eikit balsuoti į rossijos prezidento rinkimus!”
Kada mes baigsime maivytis ir pradėsime kalbėti taip kaip yra? Kam tos dviprasmybės ir aptakūs vertinimai.
Aš puikiai suprantu, jog politika yra pastovus bandymas sėdėti ant dviejų kėdžių ir balanso, kompromisų paieška, bet reikia suvokti vieną paprastą tiesą, kurios mums dabar taip stipriai trūksta.
Kartais ateina tokie momentai, kai reikia laikytis vienos spalvos, jos tik dvi: juoda ir balta. Ir nėra jokių pilkų atspalvių.
… nes aplinka tapo dvinare. Dabar egzistuoja tik Gyvenimas ir Mirtis.
Ar ir vėl ateities kartoms paliksime mirties imperiją pašonėje?
—
Nuotraukoje autobusas Kyjive:
«Щоб лани широкополи
І Дніпро, і кручі
Стануть вам поперек горла
М0скалі їб…чі»
(Te jums stepės plačiakraštės
Ir Dniepras, ir kalnai
Gerklėje užstringa
Sup…ti mask0liai)